pictura

E Victionario

Latine[+/-]

Appellatio[+/-]

pictūraAPI: /pikˈtuːra/(classice)
Syllabificatio phonetica: pic·tū·ra — morphologica: pictur-a

Notatio[+/-]

Latine: pingō.

Nomen substantivum[+/-]

pictūr|a, -ae fem.

  1. √ Ars pingendi.
  2. Fucus, pigmentum, quo mulieres faciem illinunt.[1]
  3. (Meton.) tabula vel charta vel alia re picta.[1]

Declinatio[+/-]

f. sing. plur.
nom. pictūra pictūrae I
gen. pictūrae pictūrārum II
dat. pictūrae pictūrīs III
acc. pictūram pictūrās IV
abl. pictūrā pictūrīs VI
voc. pictūra pictūrae V

Translationes[+/-]

Discretiva

pictura dictio est in variis linguis:

Dictiones similes[+/-]

Formae affines[+/-]

Latine[+/-]

pictūra[+/-]

Proprietates grammaticales[+/-]
Forma Modus flexurae originis
pictūra casus nominativus singularis · genus femininum participii pictūrus
pictūra casus vocativus singularis · genus femininum participii pictūrus
pictūra casus nominativus pluralis · genus neutrum participii pictūrus
pictūra casus accusativus pluralis · genus neutrum participii pictūrus
pictūra casus vocativus pluralis · genus neutrum participii pictūrus
pictūra casus vocativus singularis substantivi pictūra
Appellatio[+/-]
pictūraAPI: /pikˈtuːra/(classice)
Syllabificatio phonetica: pic·tū·ra — morphologica: pict-ur-a

pictūrā[+/-]

Proprietates grammaticales[+/-]
Forma Modus flexurae originis
pictūrā casus ablativus singularis · genus femininum participii pictūrus
pictūrā casus ablativus singularis substantivi pictūra
Appellatio[+/-]
pictūrāAPI: /pikˈtuːraː/(classice)
Syllabificatio phonetica: pic·tū·rā — morphologica: pict-ur-a

Dacoromane[+/-]

pictura[+/-]

Proprietates grammaticales[+/-]
Forma Modus flexurae originis
pictura casus nominativus/accusativus singularis articulatus substantivi pictură
Appellatio[+/-]
API: /pikˈtura/
Syllabificatio phonetica: pic·tu·ra — morphologica: pictur-a

Fontes

  1. 1.0 1.1 Aegidius [Egidio] Forcellini, Lexicon Totius Latinitatis (Editio Quarta: Bononiae, Patavii) Tom. III, p. 708 — “PICTŪRA, ae, f. 1.”