ἥλιος

E Victionario

Graeca Antiqua[+/-]

Appellatio[+/-]

  • /hɛ́ːlios/ (prisce)
  • /ˈilios/

Formae aliae[+/-]

Notatio[+/-]

A *hᾱϝελιος; confer Dorice  ἀέλιος  (aëlios), Cretice  ἀβέλιος  (avelios, *ἀϝελιος), a lingua prisca Indoeuropaea *seH₂wel-yo-, a *suH₂el, “sol.”

Nomen substantivum[+/-]

ἥλι|ος, ὁ masc.

  1. sol (-is, masc.) ||

Declinatio[+/-]

sing. dual. plur.
nom. ἥλιος ἡλίω ἥλιοι
gen. ἡλίου ἡλίοιν ἡλίων
dat. ἡλίῳ ἡλίοιν ἡλίοις
acc. ἥλιον ἡλίω ἡλίους
voc. ἥλιε ἡλίω ἥλιοι