vincito
Discretiva
vincito dictio est in variis linguis: |
Formae affines[+/-]
Latine[+/-]
vincitō[+/-]
Proprietates grammaticales[+/-]
Forma | Persona | Tempus | Vox | Modus | Verbum |
---|---|---|---|---|---|
vincitō | secunda singularis | futurum | activa | imperativus | vincō (vincere) |
vincitō | tertia singularis | futurum | activa | imperativus | vincō (vincere) |
Appellatio pronuntiatusque[+/-]
API: /ˈwinkitoː/ (classice) - Syllabificatio phonetica: vin·ci·tō — morphologica: vinc-ito
vincītō[+/-]
Proprietates grammaticales[+/-]
Forma | Persona | Tempus | Vox | Modus | Verbum |
---|---|---|---|---|---|
vincītō | secunda singularis | futurum | activa | imperativus | vinciō (vincīre) |
vincītō | tertia singularis | futurum | activa | imperativus | vinciō (vincīre) |
Appellatio pronuntiatusque[+/-]
API: /winˈkiːtoː/ (classice) - Syllabificatio phonetica: vin·cī·tō — morphologica: vinc-ito