constaturus
Appellatio pronuntiatusque
[+/-]
API: /koːnstaˈtuːrus/ (classice) - Syllabificatio phonetica: cōn·s·ta·tū·rus — morphologica: con-stat-ur-us
Notatio
[+/-]Participium
[+/-]| Forma | Persona | Tempus | Vox | Modus | Casu | Verbum |
|---|---|---|---|---|---|---|
| cōnstatūrus | — |
futurum | activa | participium | nominativo | cōnstō (cōnstāre) |
Declinatio
[+/-]| positivus singularis | positivus pluralis | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| cas. | masc. | fem. | neut. | cas. | masc. | fem. | neut. |
| nom. | cōnstatūrus | cōnstatūra | cōnstatūrum | nom. | cōnstatūrī | cōnstatūrae | cōnstatūra |
| gen. | cōnstatūrī | cōnstatūrae | cōnstatūrī | gen. | cōnstatūrōrum | cōnstatūrārum | cōnstatūrōrum |
| dat. | cōnstatūrō | cōnstatūrae | cōnstatūrō | dat. | cōnstatūrīs | cōnstatūrīs | cōnstatūrīs |
| acc. | cōnstatūrum | cōnstatūram | cōnstatūrum | acc. | cōnstatūrōs | cōnstatūrās | cōnstatūra |
| abl. | cōnstatūrō | cōnstatūrā | cōnstatūrō | abl. | cōnstatūrīs | cōnstatūrīs | cōnstatūrīs |
| voc. | cōnstatūre | cōnstatūra | cōnstatūrum | voc. | cōnstatūrī | cōnstatūrae | cōnstatūra |
Loci
[+/-]| C. Plinius Secundus 23-79 | ||||||||||||||||||||||
| antiq. | class. | I | II | III | IV | V | VI | VII | VIII | IX | X | XI | XII | XIII | XIV | XV | XVI | XVII | XVIII | XIX | XX | XXI |